- vokietaitis
- 1 vokietáitis, -ė smob. (1), vokietaĩtis (2) 1. NdŽ jaunas vokietis ar vokietė: Pirmame suole sėdėjo vokietaitės, antrame ir trečiame – lietuvaitės I.Simon. O apylinkės mergaitės umaru ima virsti vokietaitėmis I.Simon. Aukšta laiba mano mergaitė, balta graži kai vokietaitė (d.) Grl. 2. vokiečio sūnus ar duktė: Visi į [Klaipėdos] kraštą atsikeliantieji nelietuviai kolonistai lietuviams buvo vokiečiai, o jų vaikai– vokietaičiai A.Sal. Lietuvos patriotas ir tokia tėvelių išlepinta vokietaitė gražiai susigiedojo J.Mik.
Dictionary of the Lithuanian Language.